iš serijos: nusivylimai

Pavargęs miestas, autobusai
ir šerkšnas ant blakstienų.
Sušalę žodžiai, žvilgsniai,
sustingęs mano kvapas.

(O traukiniai šiais bėgiais
šiąnakt nebedunda)

Jei pasirinkti leistų -
šitaip pasitikčiau mirtį.

Ir tyla, tik ta švelni tyla
mane darkart paglostytų

ir apkabintų.

Pavasariais

Bėgom paskui vėją -
tavo plaukai nuvilnijo
per upes, o vėjas
kaštonų pribarstė.

Jau seniai čiobrelių kvapą
beuodėm ir gaudėm lietų,
bėrėm lašus ąsotėlin
laumių dukroms pagirdyti,
klausėm skardžios žiogų sutartinės
kartu su žiogėm prieš poravimasį.

Jau seniai.

Ir tada, kai kraujagyslėm
sroveno pavasariai, o
rytas gelsvom bangelėm
ant pečių krisdamas
tipeno rasotais žolynais
ir vabalo kojomis, nuo rytinės
žiogų gamos virpančiomis.

Iki šiol nesuprantu -
Tai buvo rytas ar tu.

iš serijos: nesubrandinti.

Sako - ruduo.
negirdžiu.
Nes vis lyja ir lyja.
Aną vasarą
išėjom į lietų.
Grįžom ir sako –
ruduo.
O ant palangės –
jazminai.
Ir stiklainis
su vėju.

Ar gali
rudeniu tikėt?

kaip pabėga eilėraščiai

Mėnesienos spindulių gijos nuvilnija
poeto langu, paslaptinga šviesa apgobdamos
komodą, seną magnetofoną ir paltą.

Gailiai atsidūsta madmuazelės batelis,
nusičiaudi pilkas nuotraukų albumas,
eilėraštis pabunda, pasirąžo ir nusitvėręs
spindulį išbėga stogais paropinėti.

Poetas šią naktį nutyla.

dar vienas japoniškas bandymas

Ugnis liepsnoja
sakuros šakelėse.
Mirtis už lango.

sningant

Taip balta balta,
lyg vatos pribarstyta.


Praėjusį rudenį sėjai viltį,
sūriom ašarom laistei,
tikėjimu pridengdama
nuo šalčių saugojai.
Vos menką daigelį
šypsena šildei,
vis šildei...


Bet atėjo kažkas
ir lyg vata apibarstė.