Žvelgiu į antkapį
prie tavo kapo.
Žvelgiu ir mintys
pačios gimsta.
Čia nei viena gėlė
dar nenuvyto,
Čia nei viena gėlė
ir nenuvys.
Iš čia tavoji siela
dangun iškeliavo,
Iš čia vilties balandžiai
pakelia sparnus.
Tai tu buvai mums
gėrio pavyzdys,
Tai tu vis dar esi...
2 komentarai:
Blogu oru būčiau apsiverkęs. Ačiū kažkam, kad šviečia saulė, Aušryt;)
Sveika ,Aušrytė, atleisk man jei
dėl manęs teko patirti didelių nemalonumų,aš bandžiau būti kūrybos procese nuoširdus , tu man labi padėjai, ęsu nepaprastai Tau dėkingas, o dabar aš Tau nuoširdžiai linkiu didelės sekmės,mylieti savo tikrus atrastus draugus, niekada nesuklysti gyvenimo kelyje. Atleisk man, Aš Tavimi labai didžiuojosi, todėl, kad Tu buvai
ir esi drąsi mergaitė, Tikra Lietuvos dukra. Rašau tik todėl, kad aš privalau niekada nebedrumsti Tavo ramybės. Tesiog džiaukis gyvenimu.
Juk is yra tikrai nuostabu.
Rašyti komentarą