Pasirodo žmogaus atmintyje neišsenka kažkada tekėjusio šaltinėlio versmė, lieka gėlės dvelksmas ir spalva, dainos melodija. Kur benublokštų likimas, lietuvis matys, girdės, jaus savo tėviškės garsus ir spalvas, netgi tada, kai jų nėra regėjęs... Niekas niekada šito atimti negali.
Kad ir kokia sumauta diena Jums buvo, pasaulis vistiek liko labai gražus. Tikrai, apsižvalgykite, kiek gražių žmonių, kiek gražių vietų, kiek gražių gėlių, medžių, sniego ir koks gražus žmogus esate JŪS.
3 komentarai:
...nenuskęsim, išmoksim plaukt(ar skraidyti)! ;D
Labai gražu.
Iš pradžių man išryškėjo paskutinės eilutės, paskui - viršutinės.
Daug gerų, liūdnų, gražių, pakilių emocijų.
Ačiū
P.S.
Paskendęs tavo eilėrašty, Atsibudau gražiame sapne.
Pritariu pirmam komentarui..
Paskendau, Oh, kaip gražu! ;>
Ačiū!
Iš visos širdies.
Rašyti komentarą