Tas visą savaitę myluotas kūnas iš lėto tolo laisvės alėja, kol galų gale pasukęs dešinėn išnyko gretimoje gatvelėje. Mintyse perkračiusi paskutinį pokalbį ir neradusi atsakymo, pasukai atgal. Niekas niekur neskubino, niekur nevarė, vaikščiojai gatvėmis nieko nekliudoma. Žvilgsnį patraukė bažnyčia - jaukus, šiltas pastatas tarp aplinkui besidriekiančių šaltų mūro sienų. Užsukai.
Palubėje aidintys vargonai
smelkėsi šaltomis natomis
viduje surasdami nežinomą
šaltinį, ir basomis
ten suklaupusios natos
tarsi kūreno sustabarėjusią
sielą apsaugodama
gyvulio keliu ėjusią
Tada ir išaiškėjo. Baltas popieriaus lapas per tą savaitę taip ir liko baltas. Gyvenimui reikalingas ieškojimas. Ant balto tapyti ir ieškoti derančių spalvų.
Ant balto baltai neparašysi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą