Tu negali sakyti, kad nieko nebuvo,
kai kasryt kėlėmės su pirmaisiais
gaidžiais ir skaičiuodavom rasos
lašelius žolynuos.

Tu negali sakyti, kad nieko
nebuvo, kai vėjas, išbarstęs
rudeninius lapus, pasiutusiai
juokės ūžaudamas kleve.

Kai giesmė virpėdama
prigludo prie ausies ir
prakalbino mažakalbę širdį.

Tu negali sakyti, kad nieko
nebuvo, nors grįžtant regėjai
nuorodą "Baigėsi Niekas".

Tu negali sakyti, kad nieko
nebuvo, kai užsimerkęs
neišvydai mano veido.

Atsimerk...