Žvelgiant

Ir gimė ji penktadienį, kai
po darbų visi rinkos į namus,
kai net vėjas trumpam pritilęs,
gėrėjos paukščių rylomis - ramu.

Laukuose sugriebtas šienas džiūdamas
glaudė nakčiai pievos gyvūniją,
kai mama prie krūtinės pakėlė
mergaitę po vėžio žvaigždynu gimusią.

Atvedė į pasaulį mažą būtybę,
dar nekaltą, dar nieko nežinančią,
ir žinojo, kad jos tyros akys
neužges ir sunkią kliūtį sutikusios,

O jos širdy prieglobsčio ieškos
ne viena siela paklydėlė,
spinduliuos tyra mergaitė
gerumą, šilumą ir meilės galybę.