Esu tas vakaras,
kurio artumuos skęsta
šešėliai, šviesa išeina ir
išnyksta giesmininkų balsai.
Esu tas vakaras,
kurio viltingai laukia
nedorėlių sąžinės
miegot nesiruošusios.
Tas vakaras esu.
Ir virpėdama skęstu
tarp klevo šakelių.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
Nauji sąskambiai Aušros poezijoj. :)
Tik vargu ar pavykę :)
Išvis prislopęs kūrybos procesas.
shiaip siūlau ko nors "kreizi" pavaryt čia.
Leisk savo fantazijai lietis, o kad ir šis eilėraštis rodo, kad jos esama, tik jaučiasi sukimasis ratu.
Siūlau parašyti čia keletą nesąmonių, nes jei viskas bus sąmoninga, tai ir paskęsi sąmonės rutinoje.
Juk čia yra ta vieta kur būtent tai ir gali padaryti.
Juk čia esama publikos ;-)
Aš pasistengsiu švilpti tyliai, kad girdėtųsi vėjo šnarėjimas ir
jaustųsi lakštingalos giesmė. ;)
Bet jei skambės puodai ir džiazas, telefonas ir elektrinė gitara
pasistengsiu neapkursti ir išklausyti bei pagyventi tavo skriejančiuose pasauliuose.
Vasara prasideda, bet internetas beveik visur, panašiai kaip Dievas.
;-) Iki. :D
Dėkui už pasiūlymą. Galbūt kada nors, kur nors ir kaip nors tai padarysiu :)
Bet šiaip čia yra kaip ir mano juodraštis. Kai kurie iš čia patinka kitur, kai kurie lieka. Nerašau aš crazy. Fantazija liejasi ir taip. O kai ji liejasi ir gaunasi šlamštas, tai geriau palikti tai šiukšliadėžėj. Manau.
Rašyti komentarą