Pasirodo žmogaus atmintyje neišsenka kažkada tekėjusio šaltinėlio versmė, lieka gėlės dvelksmas ir spalva, dainos melodija. Kur benublokštų likimas, lietuvis matys, girdės, jaus savo tėviškės garsus ir spalvas, netgi tada, kai jų nėra regėjęs... Niekas niekada šito atimti negali.
Kad ir kokia sumauta diena Jums buvo, pasaulis vistiek liko labai gražus. Tikrai, apsižvalgykite, kiek gražių žmonių, kiek gražių vietų, kiek gražių gėlių, medžių, sniego ir koks gražus žmogus esate JŪS.
1 komentaras:
Man patiko.Labai gražus šitas,ir atitinka tai,ką matau už lango.
Rašyti komentarą